Lietuvių apsipirkimo internetu įpročiai – kaip ant delno: štai kokius reikalavimus kelia e-parduotuvėms

Nors pandemijos ribojimų pabaiga paskatino vartotojus grįžti į fizines parduotuves, tyrimo bendrovės „Norstat“ apklausos duomenimis, likti e-parduotuvių klientais ketina daugiau nei 50 proc. apklaustųjų visose Baltijos šalyse. Tiesa, internetinei prekybai vartotojai kelia ir tam tikrus reikalavimus.

Tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. 18-40 metų gyventojų Lietuvoje sako, kad atlaisvinus pandemijos ribojimus jie dažniau rinksis apsipirkimą fizinėse parduotuvėse, tačiau toliau apsipirkinės ir internetu. Tokią pat nuomonę turi ir 52 proc. latvių bei 54 proc. apklaustų estų. Tautiečiai teigia dažniausiai internetu apsiperkantys bent keletą kartų per mėnesį (29 proc. respondentų). Latvijoje ir Estijoje su šiuo teiginiu sutinka atitinkamai 29 proc. ir 34 proc. apklaustųjų.

„Vartotojų klausėme, ar gyvendami įprastu režimu, tai yra, pasibaigus pandemijai, jie ir toliau rinksis apsipirkimą internetu. Judumo tendencijos rodo, kad darbuotojai vis dar mielai dirba namuose ar net iš kito miesto, tarkime, pajūrio. Tikėjomės, kad ir apsipirkimas internetu bus tapęs naująja norma. Tyrimas iš dalies patvirtino mūsų spėjimą. Matome, kad vos 15 proc. respondentų teigė, jog pastaruoju metu internetu pirko tik dėl pandemijos, vengdami nereikalingų kontaktų. Latvijoje šis skaičius siekia 16 proc., Estijoje – vos 9 proc. Kita vertus, dabar vartotojai jaučiasi turintys galimybę pasirinkti, kur pirkti – internetu ar fizinėje parduotuvėje ir šią persvarą išnaudoja savo naudai, tad e-komercijos atstovai turėtų įsiklausyti į vartotojų nuomonę“, – aiškina „Venipak“ marketingo vadovė Asta Raudonienė.

Tikisi nuolaidų ir plataus pasirinkimo

Tyrimas atskleidė, jog pirkėjai e-parduotuvėse tikisi rasti platesnį prekių pasirinkimą. Dažniau apsipirkti internetu juos motyvuotų ir mažesnė kaina arba dažniau taikomos nuolaidos. Taip teigė net 71 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, 66 proc. latvių ir 69 proc. estų.

„Matome, kad gyventojai internetu pirktų dažniau, jeigu žinotų, kad prekes įsigys už mažesnę kainą. Toliau prioritetai teikiami vartotojo patirčiai apsiperkant e-parduotuvėse. Tai yra, kaip patogiai ir intuityviai klientas gali naviguoti svetainėje, ar gali detaliai išfiltruoti aktualias prekes, kiek trunka užsakymo procesas, kokius pristatymo būdus jis gali pasirinkti ir pan. Natūralu, jog vis dar svarbus ir pristatymo greitis – siuntas greičiau tikisi gauti 44 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 41 proc. estų”, – tyrimo rezultatus komentuoja A. Raudonienė.

Pasak ekspertės, e-komercijos verslui pravartu investuoti į reklamą, aktyvesnę nuolaidų komunikaciją ir vartotojų patirties gerinimą. Neretai ir nedidelės smulkmenos gali turėti įtakos vartotojų pasitenkinimui: „Pavyzdžiui, pasirinkimas kaip atsiimti prekes. Pastebime, kad ypač mažesni verslai suteikia tik vieną galimybę, kaip atsiimti siuntą – kurjerio pristatymas į namus arba į paštomatą. Tuo tarpu klientai skirtingai vertina savo gyvenimiškas aplinkybes ir vis dažniau nori turėti galimybę pasirinkti, kuriuo būdu siunta juos pasieks greičiau”, – sako bendrovės atstovė.

Tyrimo duomenimis, dažniausiai internetu lietuviai perka rūbus ir avalynę (51 proc., Latvijoje 57 proc., Estijoje 46 proc.), elektronikos prekes (48 proc., Latvijoje 55 proc., Estijoje 57 proc.), namų apyvokos, higienos ir grožio produktus (40 proc., Latvijoje 41 proc., Estijoje 50 proc.). Rečiausiai Baltijos šalių gyventojai internetu įsigyja alkoholį, kolekcines prekes, gyvūnų maistą.

Reprezentatyvus gyventojų tyrimas Baltijos šalyse atliktas bendrovės „Norstat“ 2022 m. gegužės mėn. Tyrimą užsakė tarptautinė siuntų bendrovė „Venipak“

Lentelė: Kokius produktus dažniausiai perkate internetu?

	Lietuva	Latvija	Estija
Rūbai ir avalynė	51%	55%	48%
Elektronikos prekės	48%	55%	57%
Namų apyvokos daiktai	40%	41%	50%
Higienos prekės / Grožio produktai	40%	37%	41%
Knygos	40%	25%	38%
Farmacijos prekės	34%	23%	17%
Vartoti parengtos maisto prekės	23%	21%	21%
Automobilių dalys	21%	19%	20%
Intymios prekės	15%	12%	17%
Gyvūnų maistas	14%	14%	18%
Kolekcinės prekės	17%	12%	15%
Alkoholis	5%	7%	4%
Kita	1%	2%	2%